321

2111

1500x300px_3

Choras „VILNIUS“

Choras VILNIUS – vienas brandžiausių ir pajėgiausių chorų Lietuvoje. Inovatyvus, lankstus, kūrybiškas, aukšto meninio lygio bei vienas ryškiausių šių dienų Lietuvos koncertinių kolektyvų, išugdęs daugybę talentingų profesionalių dainininkų ir parengęs keliasdešimt programų. Choras plėtoja prasmingą Lietuvos kultūrai veiklą, dovanodamas klausytojams gražiausias chorinės muzikos akimirkas. Kasmet su garsiausiais Lietuvos atlikėjais surengia daugiau kaip 70 koncertų, kuriuose galime išgirsti įvairių stilių visų epochų kūrinių: nuo senovinės muzikos dermių iki šiuolaikinių disonansinių sąskambių, sudėtingos moderniosios muzikos.
Nuo choro įkūrimo pradžios kolektyvui vadovavo Rimantas Zdanavičius (1970-1976), Antanas Jozėnas (1976-1992), Jurijus Kalcas (1992-2001), Povilas Gylys (2001-2015), o nuo 2015 metų gegužės mėn. – Artūras Dambrauskas. Chore dainuoja 50 profesionalių dainininkų, baigusių chorinio dirigavimo ir dainavimo studijas. Vokalinio dainavimo meistriškumą ugdo nacionalinės premijos laureatė Asta Krikščiūnaitė, o koncertuose akomponuoja pianistas Dainius Jozėnas.

KĮ valstybinio choro „Vilnius“ misija – inicijuoti Lietuvos choro meno kūrimą, sklaidą ir įamžinimą, ieškoti dar neatliktų lietuviškų choro meno kūrinių bei atgaivinti aukso fondo šedevrus. Kolektyvas drąsiai ir kryptingai dirba skleisdamas Lietuvos ir pasaulio choro meną, pristatydamas visuomenei vertingiausius, aukščiausio meninio lygio kūrinius.
Choro „Vilnius“ vizija – tapti plačiai žinomu ne tik Lietuvoje ar Europoje, bet būti pripažintu ir visame pasaulyje kolektyvu, gebančiu kūrybiškai perteikti pasaulio muzikines kultūros vertybes, pristatyti nacionalinį choro meną, bendradarbiauti su žymiausiais, pripažintais menininkais ir jaunais, talentingais atlikėjais.
Pagrindiniai koncertinio kolektyvo tikslai – išugdyti universalius meno atlikėjus, profesionaliai atliekančius įvairių epochų, stilių muziką; rengti edukacines programas, įtraukiant regionų mėgėjų, vaikų bei jaunimo meno kolektyvus; formuoti ir kelti profesionalaus choro meno įvaizdį, patraukliai pateikiant tai koncertų metu.
Kryptingas profesionalumo siekis subrandino naujas veiklos formas. Kiekvieną sezoną choras įgyvendina svarbius projektus ir rengia naujas programas. Kolektyvas yra ne tik daugelio muzikos festivalių, valstybinių renginių, dainų švenčių dalyvis, bet ir kultūros projektų organizatorius, tarptautinių konkursų laureatas.
Per savo gyvavimo laikotarpį choras yra parengęs per 100 stambiosios formos veikalų ir apie 1000 chorinių miniatiūrų, apie 300 įrašytų kūrinių saugoma LRT fonduose, o ryškiausios ir vertingiausios programos įrašytos į 14 kompaktinių plokštelių. Kiekvienais metais repertuaras papildomas naujausiomis užsienio bei lietuvių kūrėjų kompozicijomis, parengiama daugiau kaip 10 naujų koncertinių valandos trukmės programų. Koncertinis aktyvumas, festivalių rengimas, kultūrinės veiklos skatinimas byloja apie choro profesinę bei meninę brandą, subtilią muzikinę pajautą, chorinės kultūros puoselėjimą bei jos atvėrimą įvairių kartų klausytojų širdims.

 Lietuvai minint 500-ąsias Reformacijos metines, per šalį keliauja šiai sukakčiai skirtas unikalių koncertų ciklas, iki metų pabaigos aplankysiantis net pačius atokiausius miestelius.
„Paprastai, kai parapijoje būna kokia šventė, susirenka keli kunigai, pagieda vietinis ar keli aplinkiniai chorai, ir tuo viskas baigiasi. Tačiau tokia prasminga Reformacijos 500 metų proga norėjosi kažko daugiau. Tad norėdami palengvinti užduotį parapijoms, numačiusioms paminėti šią šventę vietose, paruošėme koncertų ciklą“, – pasakoja Laura Matuzaitė-Kairienė, Lietuvos evangeliškosios bažnytinės muzikos sandraugos (LEBMS) vadovė.

Giesmė liuteronams – tarsi tikėjimo estafetė
„Jei liuteroniškas dvasingumas kuo ir ypatingas, tai pirmiausia visuotiniu giedojimu“, – sako Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis. Pasak jo, didžiąją dalį liuteronų giedamų giesmių galima pavadinti eiliuotais pamokslais, Evangelijos skelbimu. Teologine ir poetine prasme puikūs tekstai bei šimtmečius gyvuojančios melodijos išlaiko autentišką tikinčiojo ryšį su Dievu ir Bažnyčia, kreipia į artimo meilę. Tai kiekvienam tikinčiajam leidžia asmeniškai ir sąmoningai dalyvauti Dievo garbinime, jaustis  bendruomenės dalimis ir tuo pačiu būti jos stiprinamam.
Vyskupui antrinanti L. Matuzaitė-Kairienė giesmės ev. liuteronų bažnyčioje svarbą iliustruoja Martyno Liuterio žodžiais: jis yra pasakęs, kad giedojimas – tai antras svarbiausias dalykas po maldos. „Nors gal sakyčiau, kad net ir pirmas, nes nuo vaikystės per giesmę liekame prie Bažnyčios. Tai, kas šnekama žodžiu, ne visiems užsifiksuoja. O kai giedi tą patį daug kartų, ateidamas į bažnyčią, tai įsėda giliai į žmogaus širdį“, – svarsto pašnekovė.
Liuteronams giesmės – tai skelbimas, pasakojimas, kiekviena jų aiškiai perduoda evangelišką mintį. Būtent giesmės, pasak pačių šios bendruomenės tikinčiųjų, palaiko ir perduoda liuteronišką tikėjimą iš kartos į kartą. „Giesmes, kurių dabar išmokysiu savo vaikus, išmoks ir net senatvėje atsimins mano vaikai, bandys perduoti savo vaikams. Taip buvo su manimi pačia – ką seneliai įskiepijo, tą nešu per visą savo gyvenimą“, – sako LEBMS vadovė.
Tiesa, liuteronišką giesmę keičia laikmetis. Ankstesniuose giesmynuose vartota daugiau senovinių žodžių, naujesniame giesmyne jie pataisyti į šiuolaikinius. Anot L. Matuzaitės-Kairienės,galbūt kažkur viduje lyg ir jaučiama nuoskauda dėl sunaikinto senojo teksto, bet naujasis vis tiek priimamas, nes giesmės gyvastį palaiko melodija ir jos vidinė mintis. „Nuvažiavę į bet kurios šalies bet kurią liuteronų parapiją, vos išgirdę savą melodiją, iškart pajuntame, kad tai pačiai Bažnyčiai priklausome. Giesmė leidžia viduje pajusti tapatybę, supratimą, kad esame protestantai, o žmogui tai labai daug reiškia“, – tvirtina pašnekovė.

Kompaktinis diskas
Besirengiant koncertų ciklui, organizatoriams kilo ir dar vienas sumanymas – įamžinti liuteroniškas giesmes kompaktiniame diske. Prie jo nuspręsta pridėti ir natas, kad chorai, nusprendę tas giesmes giedoti, po ranka turėtų ir tekstą, ir muziką.
Dviguba liuteroniškų giesmių kompaktinė plokštelė turėtų pasirodyti birželio mėnesį. Šiuo metu LRT studijoje jau yra įrašyta apie 40 giesmių. Vienos plokštelės giesmėsapims visus liturginius metus, joje įrašytos kalėdinės, velykinės ir kt. giesmės. O antrojoje plokštelėje sudėtos laidotuvėms skirtos giesmės – tai, L. Matuzaitės-Kairienės žodžiais tariant, praktinis, iš žmonių ateinantis poreikis, nes išlydint artimuosius, labai trūksta liuteroniškos muzikos.
Kompaktinėje plokštelėje skambės pačios žymiausios liuteroniškos giesmės, giedamos visame pasaulyje, pradedant Vokietija ir baigiant Amerika. „Tarp jų, be jokios abejonės, bus Liuteronų bažnyčios himnu laikoma giesmė „Tvirčiausia apsaugos pilis“, ir „Viešpatį liaupsink“, „Krikščionys, džiaukimės drūtai“, – vardija projekto sumanytoja. – Sudėjome pačius ryškiausius būtent Reformacijos laikotarpio kūrinius, siekiančius 500 metų atgal, t. y. apsiribojome M. Liuterio amžininkų sukurtomis giesmėmis.“

Japonų kompozitorius ir dirigentas KO MATSUSHITA koncerte „VILNIUS – JAPAN“ Šv. Kotrynos bažnyčioje

Jo vardas skamba Europos, Amerikos ir Azijos koncertų salėse, jo batutai paklūsta įvairiausių pasaulio šalių solistai, chorai ir orkestrai, o muzikos leidyklos varžosi dėl galimybės publikuoti jo muzikos kūrinius.

KO MATSUCHITA – kompozitorius, dirigentas, mokytojas, filantropas – Japonijos kultūros ir šiuolaikinės muzikos ambasadorius pasaulyje. Balandžio 26 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje kartu su choru „Vilnius“ (vyr. dirigentas A. Dambrauskas) kompozitorius Lietuvos publikai pristatys ryškiausius savo opusus chorui.

K. Matsushita – Tokijo, Pekino, Solt Leik Sičio (JAV), Barselonos ir kitų miestų chorinės muzikos asociacijų garbės narys, itin vertinamas ir liaupsinamas dėl savo daugiabriaunės kūrybos. Vieninteliame koncerte Vilniuje skambės kompozitoriaus aranžuotos japonų liaudies dainos, originalios kompozicijos Japonijos poetų tekstais bei sakralinė K. Matsushitos kūryba.

Drąsių kūrybinių sprendimų nevengiančio Ko Matsushitos muzika intriguoja – jam nesvetimi drąsūs kūrybiniai sprendimai, o jo muzikoje šalia tradicinių Japonijos ir Azijos šalių muzikos bruožų susipina įvairių epochų ir tradicijų sąskambiai. Kompozitorius yra Tokijo, Pekino, Solt Leik Sičio (JAV), Barselonos ir kitų miestų chorinės muzikos asociacijų garbės narys, itin vertinamas ir liaupsinamas dėl savo daugiabriaunės kūrybos.

Tuo įsitikinti galės ir Lietuvos klausytojai – balandžio 26 d., 19 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje choras VILNIUS atliks KO MATSUSHITA autorinių kūrinių programą, o prie dirigento pulto stos pats kompozitorius!

Kovo 8 d., trečiadienį, 18 val., SAULĖS koncertų salėje Šiauliuose choras „Vilnius“ pristato nuotaikingą koncertinę programą NAUJIEJI VILNIAUS VEIDAI. Moters dienos proga choro muzikos stereotipams iššūkį metantis kolektyvas klausytojus kviečia pasiklausyti naujo choro skambesio bei naujai atgimusių populiarių dainų.

Koncerto programa primins pašėlusį spalvų ir emocijų ekspresą, kurio lekiančiuose kupė – nuo Billy Joel iki Marijaus Mikutavičiaus, ONE REPUBLIC iki grupės STUDIJA repertuaro. Šalia Lotynų Amerikos ritmais alsuojančių melodijų netikėtai suskambės ir lietuvių estrados klasika tapusios Benjamino Gorbulskio, Jono Mašanausko, Teisučio Makačino dainos.

Choras VILNIUS – vienas brandžiausių ir pajėgiausių chorų Lietuvoje. Inovatyvus, lankstus, kūrybiškas, aukšto meninio lygio bei vienas ryškiausių šių dienų Lietuvos koncertinių kolektyvų, išugdęs daugybę talentingų profesionalių dainininkų ir parengęs keliasdešimt programų. Garsus Lietuvos choro dirigentas ir pedagogas Artūras Dambrauskas chore VILNIUS dirba nuo 2010 m., 2015-aisiais tapo šio choro vyriausiuoju dirigentu. Tai charizmatiškasis Maestro, kuris chorą mato kitaip, nuolat ieško naujų choro spalvų, o kūrybinę choro strategiją projektuoja įvairiomis kryptimis.

Koncertas „Naujieji Vilniaus veidai“ kovo 8 d., trečiadienį, SAULĖS koncertų salėje Šiauliuose.