Koncertinės programos

W. A. Mozart – Didžiosios mišios c-moll

Tai vienas gražiausių ir šviesiausių žymiojo Vienos klasiko šedevrų, alsuojantis iškilmingumu, darna ir nepaprastu melodingumu. Valstybinis choras „Vilnius“ šį monumentalų kūrinų parengė ir kartu su Lietuvos kameriniu orkestru atliko minėdamas savo 40 metų kūrybinės veiklos jubiliejų.
Parašyti tokią šviesios ir pakilios nuotaikos muziką W. A. Mocartą įkvėpė asmeninis pažadas bei trokštamas tikslas. 1782 m. kompozitorius, pamilęs iš muzikantų šeimos kilusią Constanze`ą Weber, prisiekė sau, kad jei įvyks jų vestuvės, nepaisant šeimos narių nepalankumo šiam žingsniui, kompozitorius sukurs mišias. Abu troškimai išsipildė – netrukus W. A. Mocartas vedė C. Weber ir tesėdamas savo pažadą parašė šiai progai kūrinį.

John Rutter – Vaikų mišios (Mass of the Children)

Dalys: Kyrie
Gloria
Sanctus and Benedictus
Agnus Dei
Finale (Dona nobis pacem)

Dalyviai:

    Valstybinis choras „Vilnius“
    Regiono vaikų choras
    Simfoninio orkestro mažoji komplektuotė (10 muzikantų)
    Du solistai: sopranas, baritonas

John Rutter – sėkmingai dirbantis ir daug chorams rašantis anglų kompozitorius. Yra parašęs operas vaikams, koncertą fortepionui, muziką televizijai ir tokioms žinomoms grupėms kaip King‘s Singers, bet daugiausia kuria sakralinę muziką chorams. „Vaikų mišios“ – vienas žymiausių kompozitoriaus chorinių kūrinių. Tai netradicinis liturginis kūrinys, kuriame esama tradicinių mišių dalių, tačiau sakralinis kanonizuotas tekstas traktuojamas laisvai, įterpiami keli Tomaso Keno ir Viljamo Bleiko eilėraščiai.
Kūrinio atlikimui būtų įtraukiamas regiono vaikų/jaunimo choro kolektyvas bei pritaikyta mažesnė orkestro sudėtis dešimčiai muzikantų, tad sudaromos sąlygos šį kūrinį pristatyti, ne tik didžiųjų Lietuvos miestų, turinčių erdvias koncertines sales, teatrus stambios formos kūrinių atlikimui, gyventojams, bet ir mažesnių Lietuvos miestų gyventojams, muzikos mylėtojams.
„Vaikų mišios”, pasak paties kompozitoriaus, išsiskiria savo dvasingumu, šviesia nuotaika, o šalia anglų ir prancūzų chorinio dainavimo tradicijų, išryškėja ir populiariosios muzikos elementai. Kūrinyje girdimas išgyvenimų tikrumas ir nuoširdumas, viltis ir tikėjimas, visuomet pakeri, prikausto, randa atgarsį kiekvieno besiklausančiojo širdyje.

Giedrius Kuprevičius – Pagonių giesmės

Valstybinis choras „Vilnius“ su malonumu pristato Kauno miesto kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus kantatos „Pagonių giesmės“ naująją versiją. 1969 m. parašytas kūrinys ne  vieną dešimtmetį skamba koncertų salėse, yra itin mėgstamas publikos bei muzikantų, skirtas atlikti chorui, sopranui, skaitovui ir orkestrui.
Praėjusiais metais minėtas valstybinio choro „Vilnius“ 40 metų jubiliejus kaip tik ir paskatino kompozitorių parašyti naująją šios kantatos versiją. Vietoj orkestro autorius įvedė styginių kvartetą, klavišinius, elektrinę ir bosinę gitaras bei mušamuosius.
Simboliškai „Pagonių giesmės“ naujai atgimė kartu su valstybiniu choru „Vilnius“. Veržlioje, dinamiškoje ir ekspresyvioje naujoje „Pagonių giesmių“ versijoje siekta įvesti simforoko skambėjimą panaudojant styginių, gitaros ir mušamųjų derinį.
Šio kūrinio autorius yra ne tik tradicinių žanrų kūrėjas, bet ir dramos spektaklių, kino filmų kompozitorius, kurio kūryboje moderni, dažnai su improvizacijos elementais persipinanti muzikos kalba yra tampriai susijusi su literatūra, vaizduojamu menu.

Ciklas „Lietuvos choro meno kūrėjai“

Tai nuo 2004 m. rengiamas unikalus lietuvių chorinės muzikos ciklas, kuriame yra nuskambėję jau 26 monografiniai koncertai. Šiose programose  supažindinama ne tik su mūsų šalies kūrėjų muzika, bet ir su svarbiausiais kūrybos, biografijos faktais, kuriuos kaskart pateikia koncertą vedantis muzikologas. Parengtos šių kompozitorių programos: Eduardo Balsio, Vytauto Barkausko, Justino Bašinsko, Algimanto Bražinsko, Viktoro Budrevičiaus,  Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Balio Dvariono, Juliaus Gaidelio, Klemenso Griauzdės, Juozo Gruodžio, Juozo Gudavičiaus, Juliaus Juzeliūno, Aleksandro Kačanausko, Vytauto Kairiūkščio, Konrado Kavecko, Vytauto Klovos, Vytauto Laurušo, Teisučio Makačino, Juozo Naujalio, Miko Petrausko, Antano Račiūno, Česlovo Sasnausko, Stasio Šimkaus, Jono Švedo, Jono Tamulionio, Rimvydo Žigaičio.

„Moterys kompozitorės“

Tai išskirtinė ir vienintelė tokia programa Lietuvos muzikinėje erdvėje, leidžianti pažvelgti į savitą bei originalią moterų kompozitorių chorinę kūrybą, suteikianti retą progą išgirsti XV a. ir vėlesnio laikotarpio įvairių šalių muziką, sukurtą ypatingomis aplinkybėmis.
Muzikinį išsilavinimą buvo galima įgyti tik vienuolynuose ir čia kurti, o pasaulietinėje visuomenėje muziką rašė tik aukštuomenės damos, nes jos turėjo galimybes privačioms muzikos studijoms. Lietuvoje moterų kūryba prasidėjo pokario metais, išaugo į vertingą ir turtingą palikimą. Moterų kūriniai turi savo šarmą, labiau įsigilinama į literatūrinį tekstą. Moterys muzikoje jautresnės, trapesnės, bet tuo pačiu stiprios, kūrybingos ir įdomios.

„Ave Maria“

Programoje sudėtos įvairių epochų bei šalių gražiausios ir žymiausios giesmės „Ave Maria“, nukeliančios į trapų ramybės ir tyrumo pasaulį. Lyriškumu, dvasingumu, meile ir darna alsuojanti tematika skatino daugelį kompozitorių atsiverti kūrybai šviesiausiais ir tyriausiais jausmais, sveikinančiais motinų motiną.

Pramoginė muzika:

 „Meilės vėjai“
Nepaprastai svaigių ir jausmingų melodijų pynė „Meilės vėjai“ dovanos tikrą meilės šventę. Į romantiškiausius ir svajingiausius jausmus klausytojus nuskraidins žinomos ir mylimos melodijos iš Amerikos kompozitorių miuziklų ir operečių, muzikos fragmentai iš kino filmų.
Amžina meilės tema nuostabiausiose dainose skambės su lietuvišku teksto vertimu. Meilės jaukiame krante būkime drauge. 

 „Rožės daina“
Tai Lietuvių muzikos estrados kompozitoriaus Algimanto Raudonikio auksiniai šlageriai. Klasika tapę jausmingi ir širdys užburiantys melodijų vingiai nepalieka abejingo nei vieno, tiek vyresnės, tiek ir jaunesnės kartos klausytojo.
Pakanka ištarti žodžius „skinsiu raudoną rožę“ ar dainos „Švelnumas“ pavadinimą, kad nejučiomis jie nuskambėtų paprastomis, nuoširdžiomis ir į tikrų jausmų pasaulį nuvilnijančiomis melodijomis.
Labiausiai muzikos legendą išgarsinęs dainos žanras šioje programoje į klausytojų širdis prabils naujuoju skambesiu – paties kompozitoriaus chorui pritaikytomis, kartu su solistais atliekamomis populiariausiomis kompozicijomis.

„Lotynų Amerikos melodijos ir ritmai“

Lotynų Amerikos kompozitorių choriniai kūriniai, kurių unikalūs tembrų deriniai, veržli ritmika bei netikėti sąskambiai bent trumpam leis nusikelti į saulėtąją Pietų Ameriką. Tai choro, solisto, mušamųjų instrumentų, gitaros ir kontraboso muzikinis dialogas, skirtas publikai, neabejingai naujiems instrumentų ir vokalo sąskambiams, temperamentingiesiems ritminiams deriniams ir spalvingai muzikos išraiškai.
Programoje – garsaus XX a. argentiniečių kompozitoriaus Arielio Ramirezo kūrinys „Missa Criolla“ (Kreolų mišios), parašytas liturginiu tekstu ispanų kalba, pagrįstas Pietų Amerikos liaudies muzikos charakteriu, argentinietiškais ritmais, išskirtinėmis intonacijomis. Taip pat į koncerto melodijų pynę įsilies netikėti, tačiau itin patrauklūs, skoningi brazilų kompozitorių muzikiniai šedevrai, kurių tarpe yra ir lietuvių kompozitoriaus Jono Tamulionio habaneros charakteriu nuspalvinta kompozicija „La luna asoma“ („Aksominis mėnulis“).

Tomas Kutavičius – opera-poema „Gyvatės akys“

Savąją Japonijos interpretaciją pateikė kompozitorius Tomas Kutavičius, kuris pagal poetės Violetos Palčinskaitės libretą parašė muzikinį kūrinį – „Gyvatės akys“. Lietuvių autorių kūrinys japonų pasakos motyvais įkūnija universalų, nesvetimą baltiškajai kultūrai siužetą – istoriją apie meilės galią ir jos pergalę prieš chtoniškąjį pasaulį, tėvų ir vaikų ryšį.
Populiariosios, džiazo ir akademinės muzikos elementus jungianti operos-poemos muzikinė kalba prieinama pačiai įvairiausiai publikai, siekiama, kad ji būtų suprantama tiek suaugusiems, tiek vaikams.
Trumpas muzikinės pasakos turinys
Japonų liaudies pasakoje medkirtys Nichati veda merginą, kurią nuo pikto burtininko kerų gali išgelbėti tik didelė meilė ir duoto žodžio tesėjimas. Nichati mylėjo savo žmoną, bet netęsėjo jai duoto pažado neužeiti ir nepažvelgti į namus tol, kol ji pagimdys kūdikį ir pati jam pasirodys. Žmona buvo paversta gyvate ir sūnų jam teko auginti vienam. Kad berniukas augtų sveikas ir stiprus, jam maitinti motina atidavė savo akis.
Berniukas augo, bet ilgėjosi motinos. Net ir sužinojęs iš tėvo šiurpią tiesą, tebetroško ją pamatyti, Kai slapta nuėjo prie kalnų ežero ir, pašaukęs motiną, pamatė atplaukiančią didelę aklą gyvatę, nusigando ir leidosi bėgti. Bet prisiminęs, kad iš meilės jam motina savo akių nepagailėjo, grįžo atgal ir, tvirtai apkabinęs gyvatės kaklą, pravirko. Kai jo ašaros nukrito į tuščias gyvatės akiduobes, staiga ji praregėjo ir pavirto į moterį. Ji dėl sūnaus gyvybės paaukojo savo akis, dabar jo meilė ir dėkingumas nugalėjo pikto burtininko kerus.

Metų kalendorinės šventės

„Kalėdos Europoje“

Šv. Kalėdų dieną džiaugsmingos krikščioniškos giesmės paliečia kiekvieno širdį, pasiekia tolimiausius ir atokiausius kraštus. Muzikinė kelionė po Europą skambant šviesiausioms ir gražiausioms įvairių šalių kalėdinėms giesmėms leis pažvelgti koks tos didžiosios metų šventės stebuklas yra ir už Lietuvos. Bus galima palyginti ne tik muzikines Europos šalių tradicijas, bet ir papročius, nes Šv. Kalėdų dvasią, šilumą ir šviesą skleidžiantys muzikos garsai bus palydimi skaitovo teksto, pasakojančio kaip Šv. Kalėdas pasitinka kitos šalys.
Tradicijų ir papročių yra įvairiausių, tačiau nėra kitos šventės, taip darniai apjungiančios didžiausiai šventės dovanai – buvimu drauge pačioje nuostabiausioje kalėdinėje muzikoje.

„Džiaugsmo minutės“ – naujametinė muzikinė dovana

Palydėkime senuosius metus kartu su džiugiomis ir nepamirštamomis akimirkomis, su šventine naujametine valstybinio choro „Vilnius“ programa „Džiaugsmo minutės“. Nuo lyriškų meilės dainų iki pakilios G. Verdi „Traviatos“ Užstalės dainos, nuo kalėdinę dvasią skleidžiančios žvakės liepsnos iki džiaugsmingo naujametinio šėlsmo – visa tai sukurs ypatingą ir nepaprastą paskutiniojo metų vakaro atmosferą. Lai prisipildo Jūsų širdys džiugesiu skambiu.

J. S. Bach – „Šv. Velykų oratorija“

Džiugi ir iškilminga žymiojo baroko genijaus J. S. Bacho oratorija yra viena iš gausybės kompozitoriaus religijų kūrinių, nepakeičiama ir neprilygstama jokio kito kompozitoriaus opusui, labiausiai tinkančiam prisikėlimo šventei pasitikti. Šį kūrinį daugelis atlikėjų mielai įtraukia į savo repertuarą, nes dėl muzikos melodingumo, šviesumo, gyvos ir pakilios nuotaikos yra itin mėgstama ir publikos. Kompaktiškumu išsiskirianti oratorija skirta atlikti chorui, sopranui, mecosopranui, tenorui, bosui-baritonui ir instrumentiniam ansambliui. 

Th. Dubois – oratorija „Septyni Kristaus žodžiai“

Šis prancūzų romantinės muzikos kompozitoriaus kūrinys, skirtas Šv. Velykų laukimui, yra atliekamas per Verbų sekmadienį. Septynios oratorijos dalys su introdukcija - tai septyni paskutinieji Kristaus žodžiai, ištarti ant kryžiaus. Tad ši subtili ir melodinga muzikos kalba, jaudina gilumu ir nuoširdumu,  atveria kelią į šviesą ir gėrį.

 „Velykų Aleliuja“

Tikru jausmu, emocija, prisikėlimo džiaugsmu ir viltingu „Aleliuja“ choras „Vilnius“ kviečia pasitikti drauge šviesiausią pavasario šventę Šv. Velykas. Tai žymiųjų klasikų ir šiuolaikinių kompozitorių, Vakarų Europos bei lietuvių chorinės muzikos kūrėjų velykinės giesmės. Nuo subtilaus ir švelnaus choro skambesio iki didingų ir iškilmingų šventinių garsų, apvainikuotų G. F. Hendelio choru „Aleliuja“ iš oratorijos „Mesijas“. Gamtos ir dvasios atbudimas per viltingiausią pavasario šventę Šv. Velykas lai paliečia kiekvieno širdį tyra ir įkvepiančia muzikos kalba. 

Valstybinės šventės

Valstybinis choras „Vilnius“ yra parengęs programą, skirtą svarbiausioms ir iškilmingiausioms Lietuvos istorijos datoms, valstybiniams renginiams paminėti. Tai lietuvių kompozitorių kūriniai, gražiausiomis melodijomis apdainuojantys mūsų kraštą, kalbantys apie mūsų kultūrą, istorinę praeitį.

Edukacinės programos

Choras ,,Vilnius“ kiekvienais metais į savo koncertinius planus įtraukia edukacinius koncertus, paskaitas su muzikologais. Edukacinė chorinio meno pristatymo idėja buvo sėkmingai įgyvendinama ikimokyklinio ugdymo įstaigose, darželiuose. Vaikai entuziastingai sutiko choro kolektyvo narius, smalsiai domėjosi chorinio dainavimo ypatumais, aktyviai dalyvavo paskaitoje apie chorą ir chorinį meną, susipažino su muzikos instrumentais, dirigento darbu.
Edukacinis projektas ,,Dainuoti chore – smagu“ tai chorinės muzikos ir chorinio dainavimo pristatymas jaunimui. Projektu siekiama jaunąją kartą supažindinti su choriniu menu, ugdyti suvokimą apie chorinės muzikos atlikimo ypatumus, puoselėti ir skleisti turtingą Lietuvos chorinės muzikos meno paveldą, pristatyti lietuvių kompozitorių kūrinius, skirtus vaikams. Koncertų – paskaitų metu ikimokyklinio ugdymo įstaigų, pradinių klasių moksleiviai ir pagrindinės mokyklos moksleiviai turės galimybę susipažinti ne vien su chorinio meno kūriniais, bet ir su paties choro sudėtimi, dainavimo chore specifika, chorine kultūra, dirigento profesijos ypatumais, ritmika ir t. t.
Edukacinę idėją siekiama plėtoti kiekvienais metais, choro edukacines programas pristatant vis kitoms švietimo, ugdymo įstaigoms (mokyklos, darželiams ir t. t.), įvairiuose Lietuvos regionuose bei rengiant naujas programas ir vyresnių klasių moksleiviams, supažindinant juos su profesionaliąja chorine muzika, lietuvių kompozitoriais, ugdant kultūros  svarbos suvokimą.

Sakralinės muzikos programos

Jau tradicija tapę valstybinio choro „Vilnius“ atliekami sakralinės muzikos koncertai, kasmet klausytojams pristato įvairių kompozitorių kūrinius, nuo M. K. Čiurlionio, iki užsienio kompozitorių J. S. Bach, G. F. Handel, W. A. Mozart, H. Blake, J. Rutter ir kt. sakralinės muzikos.

Kantatinio oratorinio žanro kūriniai:

J. S. Bach          Didžiosios mišios h-moll
J. S. Bach          „Pasija pagal Matą“
G. F. Handel     oratorija „Mesijas“
J. Haydn            oratorija „Pasaulio sutvėrimas“
J. Haydn            oratorija „Metų laikai“
J. Brahms         Vokiškas requiem
L. Cherubini     Requiem
N. Jomelli         Requiem
W.A. Mozart      Requiem
W.A. Mozart      „Karūnavimo mišios”
Rutter J.             Requiem
I. Raminsh        Magnificat
H. Blake            The Song of Saint Francis (Šv. Pranciškaus saulės giesmė)