Naujienos
LVSO vasaros festivalyje – Mozarto sakralinės muzikos šedevras
Paskelbta: 2025-06-04
Siųsti 
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (LVSO), vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, tęsia 16-ąjį LVSO vasaros festivalį. Antrasis festivalio koncertas įvyks jau birželio 6 d. LVSO koncertų salėje – čia skambės vienas didingiausių ir brandžiausių Wolfgango Amadeuso Mozarto darbų – Didžiosios mišios c-moll, rašoma LVSO pranešime žiniasklaidai.
Kartu su W. A. Mozarto „Requiem“, Didžiosios mišios yra vienas žymiausių pasaulio sakralinės muzikos paveldo šedevrų. Didžiulės meistrystės reikalaujantį kūrinį LVSO vasaros festivalyje atliks žymūs Lietuvos operos solistai sopranai Lauryna Bendžiūnaitė, Lina Dambrauskaitė, tenoras Karolis Kašiuba, bosas Žilvinas Steponas Miškinis, Valstybinis choras „Vilnius“ (vad. Arūnas Dambrauskas) ir LVSO, diriguojamas maestro G. Rinkevičiaus.
Ypatinga ne tik W. A. Mozarto Didžiųjų mišių muzika, bet ir sukūrimo istorija. Didžiąsias mišias W. A. Mozartas pažadėjo sukurti kaip padėką už savo sužadėtinės Constanze`os Weber išgijimą. Rašyti kūrinį jis pradėjo 1782 m. vasarą Vienoje, prieš pat judviejų vestuves.
W. A. Mozarto tėvas Leopoldas Mozartas buvo nepatenkintas sūnaus sužadėtinės pasirinkimu, nors savo laiškuose tėvui Wolfgangas negailėjo Constanze`ai pagyrų: „Ji nėra bjauri, bet kartu ir ne gražuolė. Jos visas grožis susideda iš dviejų mažų juodų akių ir dailios figūros. Ji nėra sąmojinga, bet turi pakankamai supratimo išpildyti visas savo kaip žmonos ir motinos pareigas… ir geriausią širdį pasaulyje. Myliu ją ir ji mane myli visa širdimi. Pasakyk man, ar galėčiau norėti geresnės žmonos?“ – rašė W. A. Mozartas.
Vis dėlto tėvas nebuvo įtikintas. Dėl numanomų priežasčių jo laiškai sūnui vėliau Constanze`os buvo sunaikinti. Pora susituokė 1782 m. rugpjūtį, bet Mišios, kurias W. A. Mozartas davė pažadą parašyti, taip ir liko neužbaigtos. Kokios to priežastys, nėra žinoma iki šiol.
Su Mišiomis susijusi ir dar viena mįslė: kodėl W. A. Mozartas, išsilaisvinęs iš darbo Zalcburgo dvaro rūmuose ir persikėlęs į Vieną, kur bažnytinė muzika neturėjo paklausos, ėmėsi rašyti būtent tokio žanro kūrinį? Logiškiausias paaiškinimas, kurį apskritai patvirtina ir partitūra, yra didysis atradimas, kurį W. A. Mozartas padarė prieš pradėdamas rašyti Mišias – tai vėlyvojo baroko muzika, iki tol buvusi laikoma beviltiškai pasenusia.
Didžiosiose mišiose W. A. Mozartas suderino du aspektus – to laikotarpio Zalcburgui būdingą pompastiką ir iškilmingumą ir barokinės Johanno Sebastiano Bacho bei Georgo Friedricho Händelio muzikos įtaką. Kūrinio premjera įvyko 1783 m. spalį Zalcburge, dalyvaujant pačiam kompozitoriui – į gimtąjį miestą W. A. Mozartas atvyko savo tėvui ir seseriai pristatyti būsimą žmoną. Kasmetinis W. A. Mozarto Didžiųjų mišių atlikimas iki šiol yra graži Zalcburgo festivalio tradicija.
