I Šv. Jokūbo festivalis

Apie festivalį

2011 m. rugpjūčio 28–rugsėjo 4 ir spalio 2 d. Vilniaus dominikonų ir choro „Vilnius“ iniciatyva įvyko pirmasis Tarptautinis Šv. Jokūbo sakralinės muzikos festivalis. Festivalį globojo Lietuvos Respublikos kultūros ministras Arūnas Gelūnas.

Chorą ir dominikonų bendruomenę festivaliui suvienijo bendras siekis priartėti prie kiekvieno žmogaus per chorinio meno sklaidą. Todėl pasirinkta festivalio renginių vieta – broliams dominikonams priklausanti Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia. Festivalio renginiais buvo siekiama prisidėti ir prie tuometinės dominikonų iniciatyvos Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios bokšte įrengti Šv. Jokūbo karilioną.

Pirmą kartą organizuotas Tarptautinis Šv. Jokūbo festivalis šalies kultūriniame gyvenime kryptingai papildė sakralinės muzikos nišą ir atvėrė galimybes tarptautiniu mastu skleisti Lietuvos choro meną.

Festivalio dalyviai

BALTARUSIJOS VALSTYBINIS KAMERINIS CHORAS (choro vadovė N. Mihailova)

BALTARUSIJOS VALSTYBINIS KAMERINIS CHORAS (choro vadovė N. Mihailova) įkurtas 1988 metų spalį. Choro kolektyvą sudaro 30 profesionalių atlikėjų, įgijusių aukštąjį muzikinį išsilavinimą Baltarusijoje ir Rusijoje. Choras šiuo metu yra vienas žymiausių profesionaliųjų chorų Baltarusijoje. Nuo 2000 m. chorui vadovauja Natalia Mihailova, savo muzikinį kelią pradėjusi Krasnodare (Rusija), vėliau studijas tęsė Baltarusijos valstybinėje konservatorijoje (A. Zelenkovos klasėje). N. Mihailova pasižymi erudicija, aukštu meistriškumo lygiu, talentu ir puikiais pedagoginiais įgūdžiais. 2008-aisiais N. Mihailovаi buvo įteiktas valstybinis medalis „Francisko Skorinos“ už indėlį Baltarusijos kultūrai.Pagrindinės choro kūrybinės veiklos kryptys yra iškiliausių Baltarusijos ir Rusijos sakralinės muzikos perlų atgaivinimas ir sklaida, Vakarų europos klasikinė muzika, šiuolaikinių kompozitorių darbų pristatymas, įvairūs kūriniai nuo klasikos iki džiazo. Choras yra koncertavęs garsiausiose koncertinėse scenose, dalyvavo įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose: Lenkijoje (pagrindinis prizas Tarptautiniame Ortodoksų muzikos chorų festivalyje, Hainovkoje, 2006), Maskvoje (sėkmingai sudalyvauta 9-ąjame Tarptautiniame maestro Gergievo Maskvos Velykų festivalyje, 2010), Sankt Peterburge, Taline („Credo“, 2008), Vilniuje (1999–2009), Kijeve, Sočyje, Norvegijoje (1991–1995), Slovakijoje (1995), Vokietijoje.Choras buvo pirmasis užsienio kolektyvas, dalyvavęs Vokietijoje Bažnytinės muzikos dienose (Miunchene, 1991). 1992-aisiais Austrijos įrašų kompanija „Music“ įrašė dvi kompaktines plokšteles, kuriose buvo atliekama Baltarusijos ir Rusijos sakralinė muzika. Tais pačiais metais choras dalyvavo Tarptautiniame bažnytinės muzikos festivalyje Norvegijos mieste Kristiansande. Surengti koncertiniai turai per Vokietijos miestus (Niurnbergas, Rotenbergas, Erlangenas, Miunchenas) 1991-aisiais ir 1993-aisiais, siekiant surinkti lėšų ir paremti vaikus, nukentėjusius nuo Černobylio katastrofos. 1995-aisiais choras surengė keletą koncertų Švedijoje.Sunku būtų surasti miestą Baltarusijoje, kuriame nebūtų koncertavęs Valstybinis kamerinis choras. Šio choro pasirodymai visada sulaukia gausybės aplodismentų ir teigiamų atsiliepimų tiek iš kritikų, tiek iš muzikos atstovų. Choras dalyvauja įvairiuose Valstybiniuose minėjimuose ir šventėse, dažnai bendradarbiauja su Baltarusijos Nacionaliniu orkestru. 2010 metų spalį choras sėkmingai pristatė koncertinę programą „Negro Spirituals and Jazz“ kartu su dirigente Ira Spaulding (Niu Jorkas). Su šia programa 2011-ųjų balandį choras buvo pakviestas dalyvauti  Tarptautiniame festivalyje „Prokofjevo pavasaris“ Donetske, Ukrainoje. 2011 m. rugpjūčio 30 d. (antradienį), 19.30 val.

Hamburgo MONTEVERDI choras (choro meno vadovas ir dirigentas – Gothart Stier)

Hamburgo MONTEVERDI choras (choro meno vadovas ir dirigentas – Gothart Stier) –  vienas garsiausių Vokietijos chorų, kurį 1955 m. įkūrė Jürgenas Jürgensas. Dabar choras priklauso Hamburgo universiteto akademinio muzikavimo skyriui. 1994 m. choro meno vadovu tapo žymus Leipcigo dirigentas Gothartas Stieras. Įvairialypis choro repertuaras aprėpia visą chorinės muzikos spektrą – nuo Renesanso iki šiuolaikinės muzikos.Daugybė pirmųjų premijų tarptautiniuose konkursuose bei įrašai vinilinėms ar kompaktinėms plokštelėms, tapę tikrais interpretavimo kelrodžiais ir pelnę apdovanojimus, išgarsino chorą visame pasaulyje. Koncertinių Monteverdi kelionių maršrutai iš Hamburgo pasiekė beveik visas Vakarų ir Rytų Europos šalis, Artimuosius Rytus, JAV, Vidurio ir Pietų Ameriką, Pietryčių Aziją, Kiniją bei Australiją.Tęsdamas Monteverdi tradiciją, pagrįstą a capppella dainavimu, Gothartas Stieras savaip išplėtė choro raiškos spektrą. Sėkmę šalyje ir užsienyje pelnė bendradarbiaujant su Halės valstybiniu filharmonijos orkestru, Vidurio Vokietijos kameriniu orkestru, Bacho Neues Collegium Musicum bei Gewadhauso orkestro muzikantais iš Leipcigo parengti ir atlikti didieji klasikiniai bei romantiniai simfoniniai-choriniai kūriniai, kai kurie jų įrašyti ir į kompaktines plokšteles.Ryškiausi įvykiai choro gyvenime: gastrolės Jeruzalėje, Izraelio festivalyje, 1996 m. gegužę; Mendelssohno „Pauliaus“ premjera Izraelyje – festivalyje „Liturgica“ Jeruzalėje bei „Musica Sacra“ festivalyje Nazarete 1998 m. sausį; Luigi Dallapiccola „Canti di Prigionia“ atlikimas per Händelio festivalį Halėje 1999 m.; dvi koncertinės kelionės į Vidurio Ameriką 1999 ir 2001 metais; Ludwigo van Beethoveno „Missa solemnis“ atlikimas Leipcigo šv. Tomo bažnyčioje 1999 m.; koncertinė kelionė ir festivalis „Tuba Mirum“ Sankt Peterburgo Ermitaže 2001 m. birželį; Domenico Scarlatti „Stabat Mater“ atlikimas per Händelio festivalį Giotingene 2002 m.; „Elias“ atlikimas kartu su Leipcigo Gewandhauso orkestru per Mendelssohno dienų atidarymą Leipcige šv. Tomo bažnyčioje 2002 m. spalio 31 d.; koncertinė kelionė į Kiniją 2003 m. spalio mėnesį; turas po Vokietiją su Händelio „Mesiju“ 2003 m. gruodžio mėnesį; koncertinė kelionė į Baltijos šalis 2004 m. rudenį; koncertinė kelionė į Izraelį diplomatinių santykių tarp Vokietijos ir Izraelio keturiasdešimtmečio proga 2003 m. gegužę; Claudio Monteverdi „Švenčiausios mergelės Marijos mišparų“ premjera Šv. Tomo bažnyčioje Leipcige 2007 m. vasarį; koncertinė kelionė į Šanchajų 2008 m. kovą; Bacho, Mendelssohno ir Regerio kūrinių koncertas per tarptautinį Bacho festivalį Leipcige 2009 m.; koncertinė kelionė į Sankt Peterburgą 2010 lapkritį.Choro meno vadovas ir dirigentas Gothartas Stieras muzikinį išsilavinimą pradėjo Halės chore „Stadtsingechor“, jame dainavo iki baigė mokyklą. Leipcigo muzikos akademijoje studijavo dirigavimą ir bažnytinę muziką, privačiai mokėsi koncertinio dainavimo. Nuo 1963 iki 1991 m. buvo Leipcigo-Goliso Taikos bažnyčios kantorius ir vargonininkas, be to, ženkliai prisidėjo prie Leipcigo miesto muzikinio gyvenimo daug dėmesio sulaukusiais stambių oratorijų atlikimais Šv. Tomo bažnyčioje. Tuo pat metu kaip dainininkas nemažai gastroliavo šalyje ir užsienyje su koncertais ir oratorijomis. Po Karlo Richterio mirties 1983 m. metus laikinai vadovavo Bacho chorui bei Bacho orkestrui Miunchene. Tapti nuolatiniu kolektyvų vadovu sutrukdė tuometinė politinė padėtis. Gothartas Stieras bendradarbiavo ir su daugeliu Vokietijos radijo chorų.1991 metais Gothartas Stieras buvo paskirtas 27-ju Drezdeno Kryžiaus bažnyčios kantoriumi. Eidamas šias pareigas iki 1994 m. labai sėkmingai vadovavo Kryžiaus bažnyčios chorui. Po to tapo Jürgeno Jürgenso įpėdiniu perimdamas Monteverdi choro Hamburge meno vadovo pareigas. Nuo 1995 m. jis yra ir Roberto Franzo giedojimo akademijos Halėje (Robert-Franz-Singakademie) meno vadovas. Nuo 2003 m. lapkričio iki 2006 m. rugpjūčio greta veiklos Hamburge ir Halėje kaip direktorius jis dar vadovavo ir chorui „Stadtsingechor“. Už nuopelnus Hamburgo kultūriniam gyvenimui laisvojo Hanzos miesto senatas 2009-aisias apdovanojo Gothartą Stierą senatoriaus Biermann-Rathjeno medaliu.2011 m. spalio 2 d. (sekmadienį), 12.00 val. Hamburgo Monteverdi choras atliko „Tarptautiniam Šv. Jokūbo sakralinės muzikos festivaliui, Vilnius 2011“ parengtą programą – „Sakralinės muzikos valanda“.Koncerte skambėjo: F. Mendelssohn Bartholdy, C. Monteverdi, A. Scarlatti, J. S. Bach, Liebhold, M. K. Čiurlionio ir kitų kompozitorių kūriniai.

Vilniaus universiteto grigališkojo giedojimo ansamblis „SCHOLA CANTORUM VILNENSIS“ (vadovai Romualdas Gražinis ir Jonas Vilimas)

Vilniaus universiteto grigališkojo giedojimo ansamblis „SCHOLA CANTORUM VILNENSIS“ (vadovai Romualdas Gražinis ir Jonas Vilimas)Schola cantorum idėja gimė senosios Romos liturgijos, teologijos bei filosofijos studijų renginiuose – vasaros akademijoje „Ad Fontes“ („Šaltinių link“), kurie rengiami su Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetu buvusiame istoriniame Žemaitijos politiniame, kultūriniame ir edukaciniame centre – Kražiuose (nuo 2002 m.). Kasmet organizuojamomis vasaros studijomis „Ad Fontes“ siekiama stiprinti ir iš naujo atrasti savo istorines ir dvasines šaknis, vertybių svarbą ne tik universitetinei kultūrai, bet ir Europos tapatybei, ant kurių pamato išaugo visa Vakarų civilizacija.Kaip neatsiejama studijų dalis yra lotyniškojo vienbalsio sakralinio giedojimo (gavusio pavadinimą – grigališkasis choralas) studijos, nes choralas yra lotyniškosios Romos liturgijos dalis. „Ad Fontes“ dalyviams girgališkojo choralo teorinių ir praktinių užsiėmimų kasmet dėstyti atvyksta ir vienas žymiausių pasaulio grigališkojo choralo specialistų „Schola Hungarica“ įkūrėjas ir vadovas, Vengrijos Mokslų akademijos profesorius Laszlo Dobszay.„Grigališkojo choralo įtaka visos – tiek bažnytinės, tiek pasaulietinės – muzikos raidai tapo naujojo Europos muzikos meno pagrindu, kuris suvokiamas kaip europietiškos muzikos tradicija“, – pažymi Jonas Vilimas, grigališkojo choralo tyrinėtojas Lietuvoje, vienas iš ansamblio vadovų.Tad nuo 2006 Vilniaus universiteto Schola Cantorum giedojimo mokyklos idėjos atkūrimui į Universitetą sugrįžo jos auklėtiniai. Prie Scholos bendruomenės telkimo taip pat prisidėjo ir kitų aukštųjų mokyklų auklėtiniai ir dabartiniai dėstytojai, talkinami muzikos profesionalų ir muzikologų. Schola Cantorum Vilnensis tradicijos gaivintojai remiasi pačių Scholos narių vykdomų akademinių Lietuvos lotyniškųjų giesmynų ir liturginių tradicijų tyrinėjimų rezultatais. Būtent tai leidžia metodiškai pagrįstai formuoti ne kopijuotą, o autentišką, tyrinėjimų rezultatais pagrįstą Vilniaus Scholos giedojimo mokyklą ir jos muzikinį skambesį.Šeštus metus gyvuojantis ansamblis jau koncertavo tokiuose festivaliuose kaip „Banchetto musicale“, „Pax et Bonum“, „Fundamentum collegii“, „Vox academia“, „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“, iškilmingų renginių metu.2011 m. rugsėjo 1 d. (ketvirtadienį), 19.30 val. Vilniaus universiteto grigališkojo giedojimo ansamblis „Schola Cantorum Vilnensis“ (vadovai Romualdas Gražinis ir Jonas Vilimas) atliko „Tarptautiniam Šv. Jokūbo sakralinės muzikos festivaliui, Vilnius 2011“ parengtą programą –  „ADORO TE DEVOTE“, kurios metu buvo atliekamas Grigališkasis choralas iš Vakarų Europos, LDK ir Vilniaus dominikonų rankraščių.

Balstogės medicinos universiteto kamerinis choras MEDICORO (vadovė B. Sawicka)

Balstogės medicinos universiteto kamerinis choras MEDICORO (vadovė B. Sawicka) įkurtas 2007 m., per savo gan trumpą gyvavimo istoriją įgijo svarbią vietą Lenkijos chorinio dainavimo žemėlapyje. Pastaruosius dvejus metus chorą lydėjo ypatinga sėkmė, pelnyti aukščiausi apdovanojimai įvairiuose nacionaliniuose bei tarptautiniuose konkursuose.2011 m. rugsėjo 2 d. (penktadienį), 19.30 val. Balstogės medicinos universiteto kamerinis choras MediCoro atliko „Tarptautiniam Šv. Jokūbo sakralinės muzikos festivaliui, Vilnius 2011“ parengtą programą – „Sakralinės muzikos vakaras“.

Šiaulių valstybinis kamerinis choras „POLIFONIJA“ (vadovas T. Ambrozaitis)

Šiaulių valstybinis kamerinis choras „POLIFONIJA“ (vadovas T. Ambrozaitis) – vienas žinomiausių Lietuvos profesionalių chorų. Kolektyvo įkūrimo data – 1974 metų gruodžio 31 d. Tai buvo pirmasis senosios muzikos ansamblio koncertas, kuris išaugo į gražią tradiciją – kasmet rengiamus naujametinius koncertus. Gabus dirigentas ir didelis entuziastas Sigitas Vaičiulionis įkūrė vokalinį senosios muzikos ansamblį, vienintelį Lietuvoje tada dainavusį Renesanso ir Baroko epochų kompozitorių kūrinius. Iš pradžių kolektyvą globojo Šiaulių pedagoginis institutas, o vėliau – Šiaulių aukštesnioji muzikos mokykla.1979 m. kolektyvui suteiktas liaudies kolektyvo vardas ir choras pavadintas „Polifonija“. 1986 metais „Polifonijai“ suteiktas profesionalų statusas ir ansamblis tapo Lietuvos valstybinės filharmonijos Šiaulių valstybiniu kameriniu mišriuoju choru. Naujojo kolektyvo branduolį sudarė buvę „Polifonijos“ dainininkai, turintys muzikinį išsilavinimą. 2006 – 2010 m. „Polifonijai“ vadovavo Gediminas Ramanauskas. Nuo 2011 m. sausio 31 d. choro vadovo pareigas eina Tomas Ambrozaitis. 2009 m. kolektyvas šventė savo 35-erių metų sukaktį.Choro repertuaras ypač platus: nuo Renesanso ir Baroko iki šiuolaikinės muzikos, nuo chorinių miniatiūrų iki didelių formų kūrinių. Choras yra koncertavęs su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, Šv. Kristoforo orkestru, Lietuvos kameriniu orkestru, o taip pat su žymiais Švedijos, Italijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos orkestrais. „Polifonija“ mielai bendradarbiauja su kitais Šiaulių miesto kolektyvais, dalyvauja įvairiuose projektuose.Choras „Polifonija“ – nuolatinis Lietuvos festivalių dalyvis. Koncertavo dvylikoje užsienio šalių, pelnė apdovanojimus tarptautiniuose festivaliuose Lenkijoje (1989 m.), Brazilijoje (1990 m.), Italijoje (1992, 1998, 1999 m.). „Polifonijos“ iniciatyva kasmet rengiamas Šiaulių tarptautinis velykinis muzikos festivalis „Resurrexit“.2011 m. rugsėjo 3 d. (šeštadienį), 19.30 val. Šiaulių valstybinis kamerinis choras „POLIFONIJA“ atliko „Tarptautiniam Šv. Jokūbo sakralinės muzikos festivaliui, Vilnius 2011“ parengtą programą – „Giesmės tarp dangaus ir žemės“.Koncerte skambėjo: J. Naujalio, G. Purlio, V. Augustino, P. Casals, G. Kalino, M. Lauridsen, G. Venislovo, M. K. Čiurlionio, A. Remesa ir kitų kompozitorių kūriniai.

Sutinku
Font Resize
Contrast