Šv. Kalėdų belaukiant

2019 m. gruodžio 11 d., trečiadienis, 18 val.
Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia

Atlikėjai:

Choras „Vilnius“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas)
Vilniaus Broniaus Jonušo muzikos mokyklos pučiamųjų orkestras (vadovas Rimantas Valančauskas)

Diriguoja:

JANIS PURINŠ (Latvija)

RIMANTAS VALANČAUSKAS

GIEDRIUS PAVILIONIS

Programoje:

1. Jacob de Haan „Lietuvos širdis“

2. Anitra Tumševica „Missa brevis“

I d. Kyrie

III d. Credo

IV d. Sanctus

V d. Benedictus

VI d. Agnus Dei

3. Jacob de Haan „La Storia“

4. Kristina Vasiliauskaitė „Magnificat“

I d. Magnificat – Et exsultavit

II d. Quia respexit

III d. Fecit potentiam

IV d. Suscepit Israel – Sicut locutus est

V d. Gloria Patri

„Lietuvos širdis“ – tarptautinį pripažinimą pelniusio olandų kompozitoriaus Jacob de Haan stambios formos kūrinys. Kompozitorius, susipažinęs su Lietuvos kultūra, itin vertina ir domisi lietuvių folkloru, ypatingą dėmesį skiria pučiamųjų instrumentų muzikai. Todėl įkvėptas neįkainojamų tautosakos lobių sukomponavo didžiulio populiarumo sulaukusią kompoziciją „Lietuvos širdis“, panaudodamas net penkias aukštaitiškas melodijas.

„Missa brevis“

Latvių kompozitorė Anitra Tumševica kūrinį „Missa brevis“ sukomponavo lyg padėką Dievui, jog gali girdėti muziką, ją kurti, užrašyti, o muzikai gali atlikti. Kiekviena nata jungiasi į melodiją, kuri atspindi autorės gilų tikėjimą, dėkingumą Dievui už tai, kad Jo meilė ir malonė yra tokia didi ir stipri. „Missa brevis“ – lyg būdas skelbti, išreikšti ir įprasminti begalinę meilę Aukščiausiajam.

„La Storia“

Jacob de Haan kūrinį „La Storia“ dedikavo vienam garsiausių kino muzikos kompozitorių – italui Ennio Morricone. Kino muzika paprastai kuriama taip, kad atitiktų veiksmą scenarijuje. Tačiau Jacob de Haan kūrinyje „La Storia“ nėra scenų ir siužeto, kompozitorius pateikia muziką, kupiną veiksmo ir nežinomybės. Klausytojai turi nepaprastą galimybę vaizduotėje sukurti savo siužetinę liniją, kuri atitiktų jų muzikos suvokimą.

Kristinos Vasiliauskaitės „Magnificat“ – penkių dalių sakralinės muzikos kompozicija. Muzikologė Daiva Tamošaitytė apie kūrinį rašė: „Magnificat“ optimistiška, aiškios struktūros, universali emocinė kalba suprantama visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, profesijos ar geografijos, o kartu – savita. Išraiškos priemonės pasirenkamos tikslingai, lyg nukreiptų žmogaus mintis į Kūrėją ir garsais perteiktų tokias svarbiausias jo Kūrinijos savybes, kaip darna, grožis, tikėjimas, šviesa, dėkingumas ir meilė. Kūrinyje vyrauja vidutiniai žingsnio tempai, ilgos natos, gryni intervalai, diatoninės dermės, kompaktiškos formos, išbandytos amžių ir modernų žmogų veikiančios lygiai taip pat, kaip prieš tūkstantmečius – harmonizuojančiai ir gydančiai sielas.“