Apie festivalį

Nuo 2011 m. rengiamas Tarptautinis Šv. Jokūbo sakralinės muzikos festivalis suburia profesionalius, daugiausiai choro menui atstovaujančius Lietuvos ir kviestinius užsienio kolektyvus. Kiekvieną rudenį jie sakraliais garsais sušildo festivalio „namus” – Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią – bei kitas koncertines erdves. Festivalio koncertai kasmet suskamba Kaune, nuo 2017 m. geografija išplėsta į Alytų, o 2018 m. festivalis aprėpė dar daugiau Šv. Jokūbo kelio miestų – Panevėžį, Šiaulius ir Šiluvą, kurie, tikimasi, taps kasmetinėmis Šv. Jokūbo festivalio koncertų vietomis. Taip pat festivalis yra suteikęs galimybę profesionaliuoju menu pasigėrėti rajonų gyventojams iš Trakų, Šalčininkų, Vievio, Videniškių.

Festivalis kilo iš bendros choro „Vilnius” ir brolių dominikonų iniciatyvos priartėti prie žmogaus per choro meną, kartu turint visuomeninių siekių – šalia Pilypo ir Jokūbo bažnyčios įkurti Vilniaus karilioną ir atgaivinti Lukiškių aikštę kaip kultūrinės traukos centrą. Choras „Vilnius”, rengdamas festivalį, iki šiol bendradarbiauja su broliais dominikonais, o skleidžiama sakraline muzika – parodant daugybę jos spalvų – gali gėrėtis visi norintieji (festivalio renginiai nemokami). Festivalis nemažai dėmesio skiria lietuvių, taip pat moderniai bei šiuolaikinei muzikai, taip plėsdamas klausytojų akiratį ir sakralinės muzikos ribų suvokimą.

Šalia nuolat dalyvaujančių kolektyvų iš Lietuvos – choro „Vilnius”, Šiaulių vastybinio kamerinio choro „Polifonija”, Šiaulių berniukų ir jaunuolių choro “Dagilėlis”, VU giedojimo mokyklos „Schola Cantorum Vilnensis”, Vilniaus savivaldybės choro „Jauna muzika” ir kitų – festivalį kasmet savitomis spalvomis papildo svečiai iš užsienio. Šv. Jokūbo festivalyje lankėsi chorai iš Hartbergo (Austrija), Baltarusijos, Hamburgo (Vokietija), Erfurto (Vokietija), Balstogės (Lenkija), Maskvos (Rusija), Ukrainos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Švedijos, Latvijos. 2018 m. festivalį aplankė ir Kaliningrado srities simfoninis orkestras.

2017 m. festivalyje išryškėjo tolesnė kryptis: pateisinant Šv. Jokūbo vardą, festivalis dedikuotas Santjago de Kompostelos Šv. Jokūbo keliui (Camino de Santiago) ir Europos Tarybos Santjago de Kompostelos deklaracijos 30-mečiui. 1987 m. Europos Taryba paskelbė Šv. Jokūbo kelią pirmuoju kultūriniu keliu bei Europos paveldo ir tapatybės simboliu – kolektyvinės atminties sklidina erdve, peržengiančia atstumus, sienas ir kalbos barjerus. Siekiant išgryninti festivalio tapatybę ir įprasminti universalias krikščioniškosios kultūros vertybes, orientuojamasi į idėjos tęstinumą – būsimi festivaliai taip pat bus skiriami Šv. Jokūbo keliui. Šis kultūrinis įprasminimas ir užsimezgusi partnerystė su Šv. Jokūbo kelio draugų asociacija atvėrė naujas festivalio plėtros strategijas, bendradarbiavimo galimybes, paskatino koncertinės geografijos įvairovę ir kultūrinės reikšmės augimą.

Festivalio meninę ir visuomeninę reikšmę įvertino bei jį globoja Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.