321

2111

1500x300px_3

CD_2015 12 21

„Jau aušt aušružė“ I XXI AMŽIAUS LIETUVIŲ KOMPOZITORIŲ CHORINĖS MINIATIŪROS

Lietuvių muzikos istorijoje liaudies dainų plėtotės (harmonizavimas, subalsavimas, išdailos) chorui turi gilią ir turtingą tradiciją. Liaudies daina kaip, muzikos kompozicijos elementas ar meninė inspiracija nepraranda savo aktualumo ir dabarties lietuvių kompozitorių kūryboje. 2015-aisiais, Lietuvos etnografinių regionų metais, valstybinio choro „Vilnius“ užsakymu, Lietuvos kompozitorių buvo sukurtas visas pluoštas chorinių kompozicijų (mišriam chorui a cappella), kurių pagrindą sudarė įvairių Lietuvos regionų autentiškos liaudies dainos – melodijos ar/ir tekstai.

1. Vytautas Miškinis (g. 1954) (4:25)
„O kas šiandie do diena“
Lietuvių liaudies žodžiai

2. Zita Bružaitė (g. 1966) (2:47)
„Žalia balundėle“
Lietuvių liaudies žodžiai

3. Mykolas Natalevičius (g. 1985) (5:20)
„Apynėli žaliasai”
 Lietuvių liaudies žodžiai

4. Donatas Zakaras (g. 1979) (4:57)
„Išėjau iš proto“
Lietuvių liaudies žodžiai

5. Loreta Narvilaitė (g. 1965) (5:18)
„Jau aušt aušružė”
Lietuvių liaudies žodžiai

6. Laimis Vilkončius (g. 1950) (6:20)
„Kanã ta roñk“
Lietuvių liaudies ir Vl. Braziūno žodžiai

7. Vaclovas Augustinas (g. 1959) (6:59)
„Mykolo Kleopo Oginskio priesaikai sūnui“
Lietuvių liaudies ir M. K. Oginskio žodžiai

8. Jonas Tamulionis (g. 1949) (7:01)
„Dainos Žemaičių“
Lietuvių liaudies žodžiai

9. Raimundas Martinkėnas (g. 1976) (4:56)
„Išvažiau Jasius”
Lietuvių liaudies žodžiai

10. Vidmantas Bartulis (g. 1954) (5:52)
„Dzūkiška pynė”
Lietuvių liaudies žodžiai

11. Alvydas Remesa (g. 1954) (5:16)
„Pamarie“
Lietuvių liaudies ir J.Macevičiaus žodžiai

Atlikėjai:

Valstybinis choras „Vilnius“

Vyriausiasis dirigentas Artūras Dambrauskas

Solistai:

Ieva Skorubskaitė (sopranas)
Brigita Stanislauskaitė (sopranas)
Gintarė Kulikauskytė (altas)
Deividas Janušas (tenoras)

miškinis

PASSIO DOMINI NOSTRI JESU CHRISTI SECUNDUM JOANNEM

Tai V. Miškinio kūrinys mišriam chorui, 5 solistams ir vargonams, skirtas atlikti Didžiojo Velykų penktadienio metu. Kompozicija sukurta 2010 m. Graco miesto (Austrija) Katedros choro vadovo Josefo M. Doellerio užsakymu. Nors Vakarų Europos muzikoje pasijos žanras turi šimtametes tradicijas, mūsų šalies muzikoje tai yra pirmoji kompozicija, pasakojanti apie tris paskutiniąsias Jėzaus gyvenimo dienas.

Tokiu pasijoms būdingu principu paremta ir V. Miškinio kompozicija, kurios premjera įvyko 2013 m. Per Didįjį penktadienį Austrijoje (kovo 29 d.), o tų pačių metų rugsėjo 18 d. Kūrinys pirmą kartą suskambo Lietuvoje, jo atlikėjas – valstybinis choras „Vilnius“, kurio išskirtinis dėmesys šiuolaikinei lietuvių kompozitorių muzikai paskatino V. Miškinį vieną iš kūrinio versijų parašyti specialiai šiam chorui.

Pasija pagal Šv. Joną

  1. Jėzaus suėmimas         (8:41)
  2. Pas Aną ir Kajafą         (7:51)
  3. Pas Pilotą                       (8:32)
  4. Patyčios ir nuteisimas (5:41)
  5. Nukryžiavimas              (7:31)
  6. Jėzus ir Motina             (1:26)
  7. Jėzaus mirtis                 (5:30)
  8. Laidotuvės                     (4:05)

Atlikėjai:

Algirdas Janutas (tenoras)
Dainius Puišys (baritonas)
Rafailas Karpis (tenoras)
Giedrius Pavilionis (tenoras)
Lina Dambrauskaitė (sopranas)
Dainius Jozėnas (vargonai)
Povilas Gylys (dirigentas)

Donelaitis

Donelaitis Lietuvai – Lietuva Donelaičiui
300-osioms gimimo metinėms

Kristijonas Donelaitis (1714-1780m.) – lietuvių grožinės literatūros pradininkas, gimė tuometinėje Prūsijos karalystėje. Pirmasis didis Mažosios Lietuvos poetas, ištaręs svarų ir skambų, lakų ir vaizdingą lietuvišką žodį, kuris nugalėjo amžių tėkmę bei negandas ir pasiekė mus.

2014 m. Visa Lietuva minėjo lietuvių grožinės literatūros pradininko K. Donelaičio 300-ąsias gimimo metines. Šiais metais pažadinta ir naujai atgimusi K. Donelaičio kūryba buvo stiprus postūmis lietuvių kompozitoriams ne tik dar kartą perskaityti lietuvių literatūros pradininko tekstus, bet ir visiems, skirtingai įkvėptiems, sukurti chorinės muzikos kūrinius. Aštuoni talentingi muzikos kūrėjai – kompozitoriai: Justė Janulytė, Linas Rimša, Giedrius Svilainis, Anatolijus Šenderovas, Jonas Tamulionis, Mindaugas Urbaitis, Vidmantas Bartulis ir Laimis Vilkončius ryžosi interpretuoti K. Donelaičio mintis savo kūryboje.
Šių kompozitorių sukurti devyni kūriniai yra savaip įdomūs ir skirtingi, perteikiantys ne tik K. Donelaičio kūrybą, bet ir kiekvieno kompozitoriaus individualų suvokimą. Įvairių šiuolaikinių kompozitorių technikų ir išraiškos priemonių panaudojimas kūriniuose sujungia mūsų epochą su K. Donelaičio epocha. Trys šimtai metų virsta viena diena, nes muzika ir literatūra susijugnia į vieną bei sujungia, rodos, neįmanomus dalykus.

Donelaitis Lietuvai – Lietuva Donelaičiui

  1. Linas Rimša – Metų pradžia                                                                 (5:19)
  2. Giedrius Svilainis – Pavasario garsai                                                (4:26)
  3. Giedrius Svilainis – Metų rate                                                              (9:43)
  4. Kristijonas Donelaitis – O greit slenką laikai                                (1:42)
  5. Justė Janulytė – Ihr Schatten schneller Zeit                                   (7:41)
  6. Mindaugas Urbaitis – Pričkaus pamokymai                                   (3:55)
  7. Kristijonas Donelaitis – Iš pasakėčių                                                (0:51)
  8. Laimis Vilkončius – Šūvis                                                                     (5:53)
  9. Jonas Tamulionis – Antonio Vivaldi – Metų laikai                       (9:51)
  10. Kristijonas Donelaitis – Iš pasakėčios                                              (1:21)
  11. Vidmantas Bartulis – K. Donelaičio pamokslas lietuvninkams (4:38)
  12. Anatolijus Šenderovas – Amžinas būties ratas                                (13:01)

Atlikėjai: 

Valstybinis choras „Vilnius“ (meno vadovas ir vyr. Dirigentas Povilas Gylys, dirigentas Artūras Dambrauskas)
Mušamųjų ansamblis „Giunter Percussion“
Varinių pučiamųjų kvintetas
Varinių pučiamųjų septetas
Ieva Skorubskaitė (sopranas)
Brigita Stanislauskaitė (sopranas)
Dainius Jozėnas (vargonai)
Ramūnas Abukevičius (aktorius)
Vidmantas Bartulis (skaitovas)
Rimvydas Auryla (kanklės)
Povilas Gylys (dirigentas)
Artūras Dambrauskas (dirigentas)

neregėtas vilkončius

Neregėtas Vilkončius

 

Laimio Vilkončiaus kūryba daugeliui pirmiausia asocijuojasi su dainomis „Laivas“, „Dėl tos dainos“, „Dar ne kartą“, „Senos mašinos“, tačiau iš viso kompozitorius yra sukūręs daugiau kaip 80 dainų. Autorius didelį dėmesį skiria įvairiems akademinės muzikos žanrams, choriniams kūriniams a cappella, kurių įvairovė pernai buvo pristatyta koncerte „Neregėtas Vilkončius“. Drauge su valstybiniu choru „Vilnius“ koncerte atlikėjo amplua pasirodė ir pats autorius.

Programoje „Neregėtas Vilkončius“ pristatyti ir šiltai publikos priimti tiek gerai žinomi autoriaus kūriniai, tiek dar niekada neatlikti kompozitoriaus chorinės muzikos opusai. Įkvėpti koncertų sėkmės, valstybinis choras „Vilnius“ ir kompozitorius Laimis Vilkončius ėmėsi dar vienos „neregėtos“ misijos ir įrašė kompaktinę plokštelę. Šiame albume „Neregėtas Vilkončius“ skamba įvairi muzika – nuo sakralinės iki dainų vaikams.

Neregėtas Vilkončius:

  1. Malda Tėvynei (1:19)
  2. Gloria (2:12)
  3. Gėlių kalbėjimas I dalis   (2:06)
  4. Gėlių kalbėjimas II dalis (1:34)
  5. Gėlių kalbėjimas III dalis  (1:28)
  6. Nepaliesk mano rankų I dalis  (1:15)
  7. Nepaliesk mano rankų II dalis (1:28)
  8. Nepaliesk mano rankų III dalis (1:33)
  9. Oi, žirge, žirgeli (2:00)
  10. Reiks broleliui karan joti (2:56)
  11. Ai, rūksta, rūksta (2:15)
  12. Supa, neša (3:20)
  13. Laimės kalnas (2:41)
  14. Šlapia daina (3:53)
  15. Pelės valsas (2:23)
  16. Mums reikia Povilo (2:17)
  17. Senos mašinos (2:57)
  18. Tokia esu (4:31)
  19. Tu (5:05)
  20. Dėl tos dainos (4:03)

Atlikėjai:

Valstybinis choras „Vilnius“ (meno vadovas ir vyr. Dirigentas Povilas Gylys)
Laima Česlauskaitė (sopranas)
Dainius Jozėnas (fortepijonas)
Laimis Vilkončius (vokalas, fortepijonas)
Laurynas Jakutis (diskantas)

Zakaras

Donatas Zakaras „Rorate Caeli Desuper“ („Rasokite, dangūs, iš aukštybių“)

 

Kartais vieni kūriniai, jų istorija, aplinka, su jais susiję įvykiai ir žmonės pakursto kitų kūrinių atsiradimą. Taip atsitiko su Donato Zakaro muzikiniu veikalu „Rorate Caeli Desuper“, kuris buvo sukurtas 2008 – 2012 m. Restauruotos Lukiškių Dievo Motinos ikonos įnešimo į Vilniaus Šv.apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią iškilmėms.

Atlikėjai:

Valstybinis choras „Vilnius“ (meno vadovas ir vyr.dirigentas Povilas Gylys)
Lina Dambrauskaitė (sopranas)
Povilas Gylys (dirigentas)
Varinių pučiamųjų kvintetas:
Aretas Baranauskas (trimitas)
Tomas Vaičiulis (trimitas)
Arvydas Valatkevičius (valtorna)
Audrius Stasiulis (trombonas)
Sergijus Kirsenka (tūba)

chorinė muzika

Lietuvių chorinė muzika

Lietuvos choro kultūroje XXI amžiaus pradžia iškilo tarsi ant bangos keteros – kaip kūrybiškai intensyviausio jos raidos etapo išdava. Pasibaigusio XX a.paskutinis dvidešimtmetis, paženklintas istorinio lūžio, nepriklausomybės atkūrimo dvasios, naujai susikūrusio santykio su pasaulinio chorine kultūra, inspiravo Lietuvos chorinės kultūros atgimimą ir pažadino lietuvių autorių novatoriškas kūrybines idėjas. Naujos kartos chorinė muzika yra drąsesnė, jos atvirumas kompozicinių ir vokalinių technikų iššūkiams išjudino chorinės tradicijos Lietuvoje savotišką stagnacijos būseną. Neretai  nauji opusai būna orientuoti į aukštesnio pajėgumo profesionalius kolektyvus, gebančius atlikti įvairių žanrų muziką, o ir pačių chorinių žanrų bei stilių skalė pastebimai prasiplėtė.
Margaspalvėje šiuolaikinės lietuvių chorinės muzikos panoramoje įžvelgiama individualių Lietuvos muzikos kūrėjų stilių įvairovė: tiek jos grandai, tiek jaunosios kartos atstovai plėtoja savo kūrybines vizijas. Šio chorinės muzikos raidos etapo bruožai dar laukia muzikologų ir chorvedžių apmąstymų, tačiau jau dabar galima įžvelgti kelias ryškias tendencijas.
Valstybinis choras „Vilnius“ pristato lietuvių autorių chorines kompozicijas, sukurtas 1996-2010 metais.

Lietuvių chorinė muzika:

  1. Algirdas Martinaitis – Alleluia                            (4:48)
  2. Mindaugas Urbaitis – Si sumpsero                     (3:22)
  3. Mindaugas Urbaitis – Salve Regina                   (4:05)
  4. Mindaugas Urbaitis – Domine Jesu Christe    (4:19)
  5. Vytautas Miškinis – O Sapientia                         (3:04)
  6. Vytautas Miškinis – O Adonai                             (2:45)
  7. Vytautas Miškinis – O Radix Jesse                    (2:10)
  8. Vytautas Miškinis – O Clavis David                   (2:04)
  9. Vytautas Miškinis – O Oriens                              (2:15)
  10. Vytautas Miškinis – O Rex gentium                   (2:19)
  11. Vytautas Miškinis – O Emmanuel                      (3:05)
  12. Jurgita Mieželytė – Stanzas Of The Soul           (8:58)
  13. Jonas Tamulionis – Endecha de las dos islas (5:49)
  14. Donatas Zakaras – The rain has held back     (3:10)
  15. Giedrius Svilainis – Sodai, sodai, leliumoj       (4:23)
  16. Giedrius Svilainis – Išjojo, jojo sodauto            (2:53)

Atlikėjai:

Valstybinis choras „Vilnius“
Povilas Gylys (dirigentas)
Jurgita Narušytė (sopranas)
Laima Česlauskaitė (sopranas)
Nijolė Gentvilienė, Ingrida Račkauskienė (skaitovės)
Irma Kubertavičienė, Arūnas Blažys, Rolandas Skirelis, Jurgis Dapšauskas, Laimonas Gotlibas, Linas Balandis (instrumentinė grupė)

tylią šventą naktį

Tylią šventą naktį

  1. Bernardas Brazdžionis – Artojų malda Kalėdų Kristui (2:56)
  2. Bronius Kutavičius – Tylią šventą naktį                           (2:14)
  3. Julius Sinius – Linksmą stai naujieną                              (0:48)
  4. Henrikas Nagys – Žiema                                                      (1:18)
  5. Jonas švedas – Betliejaus prakartėlėj                               (1:52)
  6. Juozas Naujalis – Atsiskubino Betliejum                        (1:22)
  7. Bernardas Brazdžionis – Žiemos lopšinė                        (1:44)
  8. Juozas Naujalis – Tyliąją naktį                                         (2:24)
  9. Juozas Naujalis – Sveikas, Jėzau                                      (1:59)
  10. Jonas Baltrušaitis – Amžių žvaigždynas                         (0:48)
  11. Juozas Naujalis – Gloria                                                      (0:56)
  12. Henrikas Radauskas – Elegantiškai sninga                  (0:34)

Nijolės Sinkevičiūtės Kalėdinė muzika

  1. Paveikslas                                                                                (3:54)
  2. Balto vakaro romansas                                                        (2:24)
  3. Išeiti, pašaukti…                                                                    (2:44)
  4. Giesmė                                                                                      (3:04)
  5. Žvaigždė spinduolė                                                               (3:33)
  6. Taip greitai temsta                                                                (2:51)
  7. Dainelė                                                                                     (4:59)
  8. Naktis                                                                                       (7:42)
  9. Aleliuja                                                                                    (6:47)

Atlikėjai:

Valstybinis choras „Vilnius“ (meno vadovas ir vyr. Dirigentas Povilas Gylys)
Vilniaus kultūros centro LRT vaikų choras (vadovė Regina Maleckaitė)
Lietuvos kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Sergej Krylov)
Dainius Jozėnas (fortepijonas, sintezatorius)
Ramūnas Abukevičius (aktorius)
Dainius Palšauskas (violončelė)
Donatas Bagurskas (kontrabosas)
Laima Česlauskaitė (sopranas)
Saulius Lipčius (gitara)
Valentinas Gelgotas (fleita)
Andrius Žiūra (klarnetas)
Eugenijus Urbonas (smuikas)
Povilas Gylys (dirigentas)

Martinaitis

MISSA MISERICORDIAE

Algirdas Martinaitis yra vienas ryškiausių dabarties lietuvių muzikos kūrėjų. Jo įspūdinga ir spalvinga kūrybinė biografija, pasak muzikologų, atskleidžia „iš prigimties tikro romantinio kūrėjo tipo“ asmenybę. Kompozitoriaus pasaulėjautai ir kūrybai yra svarbus tiek jo dialogas su įvairiais – buvusiais ir esamais, Vakarų ir Rytų, akademinės ir liaudies – muzikos stiliais (dažnai cituojamas autoriaus ironiškas šio dialogo apibūdinimas – „muzika iš antrų rankų“), tiek nemuzikiniai šaltiniai: literatūra ir Šventasis Raštas, teatras, kinas ir dailė.
A. Martinaičio chorinėje kūryboje išskirtinę vietą užima sakraliniai kūriniai. Platų, nuo liturginių giesmių iki pratorijų, žanrų diapazoną apimančioje religinės tematikos muzikoje chorui kompozitorius labiau, nei kitoje savo kūryboje, remiasi tradicija. Šioje muzikoje išryškėja daugialypės krikščioniškosios tradicijos poveikis bei subtili kūrybos intonacija, apjungianti kantičkinį giedojimą su šiuolaikine vakarietiška religine muzika.

„MISA MISERICORDIAE“ („Gailestingumo mišios“ mišriam chorui, grigališkojo choralo giedotojams ir kameriniam orkestrui, 2008) tiek chronologiškai, tiek savo koncepcija yra susiję su oratorija „Gailestingumo altorius“: šie opusai skirti Dievo Gailestingumo savaitei, kuri tęsiasi nuo Šv. Velykų iki Atvelykio.
„Kūryboje visuomet svarbiausia idėja – raktas, atveriantis giluminius muzikos klodus. Todėl rašant kūrinį vadovaujamasi ne tik tam tikrais muzikiniais tikslais, bet ir kultūriniais dalykais, kurie ateina intuityviai. Muzika, apjungianti kitus meno dalykus, kalba ir už juos. Kartais daug prasmių randu praeities autorių muzikoje, o kai kada remiuosi šiuolaikinių asmenybių įtakomis, tokių kaip Arvo Parto, Johno Tavenerio, Jameso MacMillano ar kitų.“

Twardowski

Twardowskio muzika, nors ir itin moderni (daug kūrinių skambėjo šiuolaikinės muzikos festivalyje „Varšuvos ruduo“), tačiau yra labai komunikatyvi, pilna vidinio dramatizmo ir turi individualų braižą. Pokario lenkų muzikoje ji yra originalus reiškinys, užimantis svarbią vietą.
R. Twardowskio kūryba yra plačiai pasklidusi po daugelį Europos šalių, Jungtines Amerikos Valstijas. Aktyviai propaguodamas lenkų muziką, XX a.devintajame dešimtmetyje R. Twardowskis užmezgė kultūrinius ryšius su įvairiomis pasaulio šalimis, tame tarpe ir Lietuva – kompozitorius ir iki šiol bendradarbiauja su mūsų šalies muzikos kūrėjais bei atlikėjais.

Kūriniai chorui ir vargonams

  1. Veni Creator (8:03)
  2. Alleluia (4:11)
  3. Otcze nasz (2:17)
  4. Pater noster (3:30)
  5. O Crux ave (5:10)
  6. Lauda Sion (4:59)
  7. Toccate e Corale (3:56)
  8. O salutaris Hostia (iš mišių „Regina coeli“) (5:52)
  9. Hosanna II (3:32)
  10. Vocalise (3:17)
  11. Jubilate Deo (2:36)
  12. Ave Maris Stella (6:45)

Atlikėjai:

Valstybinis choras „Vilnius“
Renata Marcinkutė-Lesieur (vargonai)
Povilas Gylys (dirigentas)